Lietuvoje

Kokios gali būti pagrindinės Kauno potencialo silpnėjimo priežastys, ko šiam miestui labiausiai trūksta atsinaujinimui, naujienų agentūra ELTA paprašė atsakyti vienų naujausių tyrimų apie Kauną ir regioną iniciatorę bei autorę Kauno technologijos universiteto docentę Jurgitą Bruneckienę.

- Kada Jums kilo idėja mokslinių tyrimų objektu pasirinkti Kauną bei kauniečius ir ką netikėto sau pačiai atradote, pradėjusi gilintis į miesto potencialo temą?

- Dar 2008 metais apsigyniau daktaro disertaciją tema "Šalies regionų konkurencingumo vertinimas regionų konkurencingumo indeksu", o tai ir paskatino mane nagrinėti regionų ir miestų konkurencingumo problematiką. Tyrimai rodo, jog Kaunas vis dažniau užleidžia savo pozicijas pagal konkurencingumą Klaipėdos miestui ir atsilieka nuo Vilniaus.

Kilo idėja paanalizuoti, kodėl Kauno miesto konkurencinės pozicijos Lietuvos mastu silpnėja. Kartu su bendraautoriumi KTU doc. dr. Ryčiu Krušinsku vertinome Lietuvos miestų intelektinį kapitalą mūsų sudarytu Miesto intelektinio kapitalo balanso (MIKB) indeksu. Pastarąjį sudarė penki komponentai: žmogiškasis, procesų, rinkos, atsinaujinimo ir finansinis kapitalas.

Kauno vidutinė indekso reikšmė buvo daugiau nei du kartus mažesnė už Vilniaus bei dažniausiai atsiliko ir nuo Klaipėdos (analizuojant 2006-2010 m.). Empirinė analizė atskleidė gyventojų vidaus ir tarptautinės migracijos rodiklio didelę įtaką intelektinio kapitalo balanso indekso galutiniam rezultatui. Tyrimai tik įrodo, kad emigracija (ypač "proto") yra itin skaudi problema Kauno miestui.

- Kokios mintys pirmiausia ateina Jums į galvą išgirdus iki banalumo ir patiems kauniečiams pakyrėjusį, maždaug prieš 20 metų vilniečio žurnalisto Aloyzo Urbono knygos pavadinimu tapusį žodžių žaismą "Kaunas yra Kaunas"?

- Dažnai vartojamas posakis, tačiau kiekvienam miestui galima jį pritaikyti. Kol nėra įvardinta konkrečiai, kuo autorius nori išskirti Kauną, kiekvienas skaitytojas, išgirdęs šį posakį, interpretuoja jį savaip.

- Neretai dalyvaudama įvairiuose susitikimuose su kauniečiais, pristatote savo darbus. Kaip Jums atrodo, ko iš tikrųjų miestui reikia, kad jis kuo geriau išnaudotų savo potencialą, ankstesnes patirtis, naujas idėjas?

- Savo moksliniuose straipsniuose dažnai pabrėžiu, kad jei nebus analizuojamas ir vertinamas miesto ar regiono konkurencingumas, jis negalės būti sustiprintas. Nes neturėsime atskaitos taško ir negalėsime palyginti su pagrindinių savo konkurentų situacija, nežinosime, ar mūsų taikomos priemonės efektyvios ir kryptingos. Tačiau Lietuvos miestų ir regionų konkurencingumas ar socialinis ekonominis vystymasis yra vertinamas tiek mano, tiek ir kitų mokslininkų darbuose, taikant įvairias metodikas, todėl šis žingsnis yra jau padarytas.

Kitas žingsnis, kuris, tikiu, gali prisidėti prie to, kad Kauno miestas geriau išnaudotų savo potencialą, ankstesnes patirtis ir/ar naujas idėjas, yra intelektinių išteklių įtraukimas į miesto vystymosi procesus. Kauno miestas, kaip ir kiti miestai, susiduria su socialinio-ekonominio vystymosi problemomis, kurių tik dalies negali išspręsti pats miestas.

Norėčiau pabrėžti, jog egzistuoja daug problemų, kurios galėtų būti efektyviai, inovatyviai, kūrybingai sprendžiamos, jei į jų sprendimo procesą būtų įtraukti mieste esantys ir tuo pačiu iš miesto (ar Lietuvos) emigravę intelektiniai ištekliai.

Pats Kaunas yra stiprus mokslo ir švietimo, verslo, medicinos srityse. Miestas įsikūręs palankioje Lietuvos geografinėje vietoje, tačiau iki šiol nepakankamai miesto labui išnaudojamos teikiamos galimybės. Kauno miesto galimybės susijusios su nepakankamai išnaudotu turizmo potencialu. Per menkas dėmesys tenka Kauno miesto ir regiono kultūros ir sporto potencialo panaudojimui. Dar nepakanka miesto ir regiono įdirbio pritraukiant naujus verslus ir investicijas didinant pačio Kauno miesto žinomumą.

Pasauliniu mastu pripažįstama, kad žinių miestai, kuriuose intelektiniai ištekliai įsitraukia į miesto vystymosi problemų sprendimą, yra ekonomikos ateitis ir miestų konkurencingumo didinimo sąlyga. Tokiuose miestuose ekonomikos augimo generatoriai yra intelektiniai ištekliai. Žinių miestuose koncentruojasi žinioms imlūs sektoriai, veiklą vykdo inovatyvios ir besimokančios įmonės ir gyvena kūrybingi gyventojai. Šie miestai tarptautiniu lygmeniu turi tik po keletą išskirtinės kompetencijos sektorių, tačiau nustato jiems ambicingus siekius ir taip plėtoja savo strategijas.

-... bet juk tiek projektų, strategijų tomis temomis iki šiol sukurta, negi tik stalčiuose tai guli be praktinės naudos?

- Manyčiau, reikėtų pasidžiaugti, kad Kauno mieste 2011 m. buvo parengta strategija "Intelektinių išteklių plataus įsitraukimo į miesto socialinio-ekonominio vystymosi procesus". Aišku, tai yra tik dokumentas, ir jo praktinis įgyvendinimas priklausys nuo daugelio veiksnių: politinės miesto valios, valdžios teikiamų prioritetų, intelektinių išteklių įsitraukimo mechanizmo integravimo į savivaldybės veiklą. Priklausys nuo pačių į miesto plėtros procesus traukiamų intelektinių išteklių, jų noro ir požiūrio. Nuo dialogo efektyvumo ir abipusio pasitikėjimo tarp Kauno miesto savivaldybės ir intelektinių išteklių, įsitraukusių/siekiančių įsitraukti į miesto vystymosi procesus.

- Sako, atkakliai pastaruoju metu visoje Lietuvoje peršamas užsienietiškas kultūros industrijų modelis Šiauliuose nesulaukia pritarimo. Kaune apie jį irgi labai daug diskutuojama, rengiami pristatymai, konferencijos. Gal visai neprastas sumanymas įkurdinti "menų fabriką" (sovietmečiu, pamenam, buvo Dailės kombinatas prie Neries, kūręs ir tiražavęs menus)? Kai kam tai visai netgi paranku: užeini pas kolegą, gal kokią idėją "nugvelbsi", jei savoj galvoj tuščia? Bet kokia būtų Jūsų nuomonė kūrybinių industrijų klausimu?

- Kūrybinių industrijų kūrimo mieste specifika nėra mano nagrinėjamos problematikos objektas. Tačiau žinau, jog kūrybinės industrijos gali būti viena iš priemonių miesto ekonominiam gyvybingumui ir kūrybiškumui jame skatinti. Taip nurodoma mokslinėje literatūroje.

- Prieštaraudami Kauno miesto savivaldybės idėjai per kelias savaites sukurti Kauno miesto ženklą bei šūkį, grupė inteligentų netgi surengė alternatyvų konkursą. O ką, Jūsų nuomone, tiktų pavadinti Kauno savasties ryškiausiu (ar ryškiausiais) ženklais rinkoje, kur prekė būtų miestas?

- Pernai buvo parengta Kauno miesto įvaizdžio strategija, atliktas naujausias tyrimas, susijęs su Kauno miesto įvaizdžiu. Apibendrinant šį tyrimą, galima teigti, kad, Kauno miestas daugeliui asocijuosi su laikinąją sostine ir Laisvės alėja, su varančiu iš proto krepšiniu, "Žalgiriu" ir Saboniu, Kauno rotuše, Kauno pilimi ir Senamiesčiu, Zoologijos sodu, Ąžuolynu ir muziejais, Nemunu ir Kauno mariomis, universitetais, festivaliu "Kauno Jazz", Pažaislio muzikos festivaliu ar miesto švente.

- Savo laiku Kauno vicemeru buvo dabartinis Jūsų kolega universitete, profesorius Giedrius Kuprevičius. Jeigu likimas Jums suteiktų progą tapti viena iš miesto vadovų, nuo ko pradėtumėte gaivinti Kauną, stiprinti jo potencialą?

- Manau, kad Kaunui labiau reikėtų įsiklausyti į išsilavinusius, kūrybingus ir savo miestą mylinčius žmones, kurie gyvendami Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame pasaulio krašte, gali mintimis, idėjomis ir iniciatyvomis entuziastingai prisidėti prie Kauno ekonominės, politinės, socialinės ir kultūrinės gerovės ir miesto ateities kūrimo.

Vienijant įvairių sričių savo srities profesionalus ir lyderius - mokslininkus, tyrėjus, specialistus - praktikus, įmones, organizacijas ir institucijas, reikėtų sukurti ir įveiklinti Kauno miesto kompetencijų tinklą, leidžiantį spręsti bet kokio sudėtingumo viso Kauno miesto, atskiro sektoriaus ar verslo šakos vystymosi ir miesto konkurencingumo didinimo problemas.