Lietuvoje

Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs NSGK išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.

"Seimo Pirmininkės kreipimasis nebuvo svarstomas todėl, kad išsiskyrė nuomonės", - žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, šiuo atveju niekas nekvestionuoja teisės inicijuoti tyrimo komisijas. "Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kad dabar aplinkui jau pakankamai matomos iniciatyvos keisti įstatymus, perkelti dalį atsakomybės už kreditorių, galbūt ir neatsakingus veiksmus. Manau, iniciatyva yra tokia, kad atsakomybė būtų perkelta valstybei, keičiant kreditorių eiles ir, be abejo, tai kainuotų jau visiems mokesčių mokėtojams, kurie su SNORU visai nieko bendro neturi - nuo 1 milijardo iki 2 milijardų litų", - sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankas pateikė įdomią informaciją apie SNORO kreditorių struktūrą. "11 tūkst. 500 žmonių turėjo obligacijas, sertifikatus vidutiniškai 8 tūkst. litų vertės, jų bendra suma yra 47 milijonai litų. 235 milijonieriai arba milijoninių sąskaitų laikytojai - 1,2 milijardo litų. Būkime atviri ir sąžiningi - kas stovi už šitų pinigų? Ne 47 milijonai litų valstybei ir jos mokesčių mokėtojams būtų problema. Čia yra mažiausia problema, iš tų 1,2 milijardo pusė yra užsienio rezidentų, užsienio piliečių, o kita pusė yra Lietuvos", - sakė NSGK pirmininkas A. Anušauskas.

Jo teigimu, nuo komiteto rekomendacijų niekada nepriklausė ir nepriklausys Seimo apsisprendimai, kurie daromi plenarinių posėdžių salėje.

"Mes už tai, kad būtų labai sąžiningai ir atvirai ištirta. Aš nematau pavojaus, kad klausimas užduodamas. Problema ta, kaip paskui bus interpretuojami atsakymai. Manau, kad pavojus yra tas, kad gali būti interpretuojami taip, kad būtų perkelta atsakomybė valstybei, kartu - visiems mokesčių mokėtojams. Tą reikia įvertinti", - sakė A. Anušauskas.

Vienas iš laikinosios tyrimo komisijos iniciatorių "tvarkietis" Valentinas Mazuronis sakė esąs tikras, kad "nėra jokių argumentų arba jokių rimtų pagrindimų, dėl ko šita komisija negalėtų būti kuriama".

"Komitete mes išklausėme informaciją apie situaciją SNORO banke ir nė vienas iš dalyvavusių ir pateikusių informaciją dalyvių nerado, neįvardino nė vieno klausimo iš 13, kurie yra pateikti laikinosios tyrimo komisijos, kuris galėtų kelti kažkokią grėsmę valstybei, stabilumui", - žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Pasak V. Mazuronio, Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kreipimasis į NSGK nebuvo svarstomas, nes, jo nuomone, tas kreipimasis su siūlymu įvertinti Seimo narių teisėtą iniciatyvą yra "antidemokratiškas, antiparlamentinis, antikonstitucinis".

Uždarame NSGK posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė turįs savo asmeninę nuomonę apie iniciatyvą Seime sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl SNORO, tačiau nemano, kad ją turėtų viešai komentuoti, nes savo poziciją pateikė "riboto naudojimo dokumente".

V. Vasiliauskas nemato problemos dėl vienokio ar kitokio Seimo sprendimo. "Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Mes, kaip atskaitinga Seimui institucija, paklusime bet kuriam sprendimui", - po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

VSD generalinis direktorius Gediminas Grina teigė asmeniškai nereiškiantis nuomonių dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.

"Mes komitetui tiesiog pasakėme, kad nelabai Valstybės saugumo departamentui priderėtų nurodinėti tautos išrinktiems atstovams, kaip jie turi elgtis", - žurnalistams sakė G. Grina.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Pirmininkė I. Degutienė prašė Seimo NSGK įvertinti tyrimo komisijos dėl SNORO sudarymo galimą poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir kartu Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Seimo Pirmininkė pareiškė, kad NSGK posėdžio nekomentuos.

"Atsižvelgdami į žiniasklaidos atstovų prašymą informuojame, kad Seimo Pirmininkė I. Degutienė nekomentuos šiandien įvykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio",- pranešė Seimo Pirmininkės sekretoriatas.