Aplinkos ministerija (AM) ketina prašyti nepriklausomų ekspertų įvertinti prie Gariūnų turgavietės planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikį aplinkai. Tuo metu kitos institucijos pritarė bendrovės "Cowi Baltic" parengtai gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai.
Vilniečių nepasitenkinimą sukėlusią ataskaitą, kurioje teigiama, kad prie Gariūnų turgavietės statyti planuojama gamykla nedarytų jokio poveikio aplinkai, gruodžio pabaigoje patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Kaip pranešė AM, šiam dokumentui taip pat pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba bei Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys.
Tuo metu, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, AM, vertindama būsimos gamyklos poveikį aplinkai, svarsto galimybę atsižvelgti į nepriklausomų ekspertų išvadas ir visuomenės vertinimus.
Ministerijos sekretorius BNS aiškino, kad į ekspertus bus kreipiamasi tuo atveju, jei jų išvadų prireiks planuojamos gamyklos poveikį aplinkai vertinsiančiam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD).
"Jei kils poreikis, mes tikrai pritrauksime ekspertus, kad jie atliktų tam tikrų ataskaitos dalių ekspertinį vertinimą. Bet kokiu atveju vertinimą atlieka Vilniaus regiono departamentas, ir čia jų atsakomybė. Kai jie išnagrinės, pavyzdžiui, pasakys, kad jiems trūksta kurios nors ekspertinės dalies", - kalbėjo A.Spruogis.
Pasak jo, ministerija yra sudariusi preliminarų ekspertų sąrašą, tačiau kol kas į juos nesikreipė. A.Spruogio teigimu, nepriklausomų specialistų išvados turės įtakos sprendimui, ar leisti atliekų deginimo gamyklai iškilti netoli sostinės Lazdynų rajono. Tuo metu visuomenės nuomonės funkcija bus tik patariamoji.
"Poveikio aplinkai vertinimo procedūros tikslas - atsakyti į klausimą, ar tokia veikla tokioje vietoje yra galima. Jeigu mūsų nepriklausomi ekspertai pasakytų, kad tos veiklos poveikis pagal pateiktą ataskaitą yra neleistinas, be abejo, bus priimtas neigiamas sprendimas. (...) O visuomenės nuomonė - tik patarimas. (...) Žmonių pasiūlymai turi būti motyvuoti, ir čia bus problema departamentui apibendrinti gautus siūlymus bei padaryti išvadas", - sakė A.Spruogis.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai požiūriu priims tik išsamiai išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgęs į ekspertų išvadas.
Vėliau gamyklos projektas grįš į savivaldybę, kuri spręs, ar leisti rengti detalųjį planą, techninį planą bei išduoti statybos leidimą.
Būsimoje komunalinių atliekų deginimo įmonėje numatoma deginti Vilniaus ir Utenos regionuose susidarančias komunalines atliekas. Per metus įmonėje būtų sudeginama iki 250 tūkst. tonų atliekų. Deginant atliekas gauta šiluminė energija būtų naudojama įmonės reikmėms ir tiekiama į centralizuotus miesto tinklus.
Lazdynų ir aplinkinių Vilniaus rajono bendruomenė prieš planus statyti atliekų deginimo gamyklą kovoja maždaug metus. Gyventojai kaltina gamyklą statyti norinčius verslininkus tinkamai neatsižvelgiant į padidėsiančią aplinkos taršą ir aplink gyvenančių žmonių sveikatą.
Gruodžio pradžioje prie miesto savivaldybės protestavę vilniečiai reikalavo iš naujo įvertinti būsimos gamyklos poveikį aplinkai, taip pat prašė pasitelkus nepriklausomus ekspertus bei visuomenės atstovus iš naujo svarstyti dėl alternatyvios vietos gamyklai ir jos galingumo. Tačiau sostinės savivaldybė į šiuos prašymu neatsižvelgė ir patvirtino "Cowi Baltic" parengtą ataskaitą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Raimundas Alekna yra sakęs, kad Lazdynų rajone dėl jau dabar netoliese esančių kelių atliekų perdirbimo gamyklų gyventojai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Gamyklą planuoja statyti bendrovė "Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla", netiesiogiai valdoma koncerno "Rubicon Group".
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauMažėjanti gavyba didžiuliame Aliaskos telkinyje tapo simboliu to, kas buvo laikoma lėtu ir nenumaldomu JAV naftos sektoriaus nuosmukiu. Tačiau naujos technologijos šį nuosmukį pavertė augimu. Augimo vedliu tapo Bakeno skalūnas, kuriame liepos mėnesį per dieną būdavo išgaunama 424 tūkst. barelių naftos. Tuo tarpu tradicinės naftos telkiniuose Aliaskoje – 453 tūkst. barelių.
Plačiau