Auditoriai: greitosios automobilai pirkti neracionaliai
Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad greitoji medicinos pagalba šalyje organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai.
Kaip teigiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai, 2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. Lt. Audito metu buvo lyginamos ministerijos nupirktų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų įsigytų naujų analogiškų greitosios medicinos pagalbos automobilių kainos. Nustatyta, kad įstaigos, pačios įsigydamos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.
Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2007 m. buvo skirta kiek daugiau negu 115 mln. Lt. Vienas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas kainavo daugiau negu 150 Lt.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali prailginti medikų atvykimą pas pacientus. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (telefonas 112) plėtra.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 280 gydytojų ir 1360 slaugytojų. Didžiausią greitosios medicinos pagalbos darbuotojų dalį sudaro bendruomenės slaugytojai, t. y. medicinos felčerio kvalifikaciją įgiję specialistai, tačiau jų rengimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų. Tai, auditorių nuomone, gali neigiamai paveikti šių medicinos paslaugų kokybę.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.
-
2012-02-09 08:09
SNORO problemas tirianti komisija rinksis į antrą posėdį -
2012-02-08 19:04
Po tyrimo melo detektoriumi R.Palaitis pareiškė nepasitikėjimą FNTT vadovo pavaduotoju V.Giržadu (papildyta) -
2012-02-08 17:20
A.Bilotaitė: valstybės pareigūnas ir po darbo turėtų elgtis deramai -
2012-02-08 16:43
NATO pratęsė oro policijos misiją Baltijos šalyse -
2012-02-08 14:49
A.Kubilius: bankams ir toliau būtina laikytis atsakingos skolinimo politikos -
2012-02-08 12:50
J.Olekas: visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo tvarką reikia keisti -
2012-02-08 12:41
Vilniaus savivaldybė ketina į teismą paduoti Vyriausybę -
2012-02-08 11:26
Vilniaus vicemeras J.Pinskus: jau rudenį Perkūnkiemyje turėtų atsidaryti vaikų darželius -
2012-02-08 11:04
Ukmergės rajono etikos sargai vertins, ar V.Spruogis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų
Vyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Plačiau
„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
Plačiau
Naujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
Plačiau
Dėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
Plačiau
Ilgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau
Didžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau