Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad šalies ekonomika atsigaus jau po dvejų metų. Tačiau kartu jis neatmeta, kad valdžiai nesugebant sutvarkyti šalies finansų, valstybė gali bankrutuoti ar prašytis tarptautinių finansų institucijų pagalbos.

„2011-ieji jau bus mūsų pergalių metai: turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, tuo metu, kaip rodo turima informacija, ir ekonomika atsigaus“, — Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje pirmadienį „Svarbus pokalbis“ kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, didesnis nei šiuo metu numatytas biudžeto deficitas šaliai būtų katastrofa, ir tai labai aiškiai yra pasakę ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Lietuva, anot premjero, turi minimalias galimybes skolintis tarptautinėse rinkose ir finansuoti savo deficitą.
„Be deficito, kurį sumažinome 5 mlrd. litų, šiais metais reikės refinansuoti 3 mlrd. litų anksčiau paimtų paskolų. Jeigu to nesugebėsime padaryti, Lietuva paprasčiausiai bankrutuos. Lietuvos sprendimas sukti biudžeto reguliavimo keliu yra ta sąlyga, kurią paprastai kelia TVF, teikdamas šaliai paskolą“, — sakė A.Kubilius.
Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad po kelių mėnesių Lietuvai gali tekti kreiptis į TVF.
„Sunku prognozuoti, kaip klostysis Lietuvos ir pasaulio ekonominė situacija. Dirbame keliomis kryptimis. Esame parengę 4 mlrd. litų vertės ekonomikos skatinimo planą. Jei pasitvirtins, kad į biudžetą pajamų nesurenkame, turėsime įgyvendinti kitą planą: spręsti, kaip subalansuoti biudžetą, mažinti išlaidas. Trečias punktas — kaip garantuoti Lietuvoje veikiančių finansinių institucijų stabilumą“, — teigė A.Kubilius.
Jis paneigė, kad Vyriausybės kuriamas ekonomikos gelbėjimo planas yra iš esmės Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų gelbėjimo planas.
„Tai klaidingas supratimas. Nesakau, kad mes bankus ypač gelbėsime ar kad šiuo metu turime ypatingų problemų, bet faktas, kad šiam klausimui turime skirti daugiau dėmesio. Tikrai nesutinku su tais, kurie lyg ir paniekinamai sako, kad Vyriausybė rūpinasi bankais. Turime rūpintis! Nes jei atsiras problemų, bus labai blogai“, — sakė premjeras.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauMažėjanti gavyba didžiuliame Aliaskos telkinyje tapo simboliu to, kas buvo laikoma lėtu ir nenumaldomu JAV naftos sektoriaus nuosmukiu. Tačiau naujos technologijos šį nuosmukį pavertė augimu. Augimo vedliu tapo Bakeno skalūnas, kuriame liepos mėnesį per dieną būdavo išgaunama 424 tūkst. barelių naftos. Tuo tarpu tradicinės naftos telkiniuose Aliaskoje – 453 tūkst. barelių.
Plačiau