Pirmadienį Bisau Gvinėjoje nukautas šios neturtingos Afrikos valstybės prezidentas Joao Bernardas Vieira. Jį kariškiai nužudė po to, kai sekmadienį per bombos sprogimą žuvo šalies karinių pajėgų vadas Batista Tagme Na Wai.

Savaites tvyrojusi įtampa tarp prezidento šalininkų ir karinės vadovybės sekmadienį sostinėje Bisau išprovokavo susirėmimus.
„Armija anksti ryte nužudė prezidentą Vieirą, bandžiusį pabėgti iš savo namo, kurį puolė Generalinio štabo viršininkui Batistai Tagme Na Wai artimų karių grupė", — sakė kariškių atstovas Zamora Induta.
Jis pridūrė, kad prezidentas yra „tarp pagrindinių žmonių, atsakingų už Tagme mirtį“.
Generolas B.Tagme Na Wai žuvo per bombos sprogimą kariuomenės būstinėje naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Sprogimo metu jis patyrė mirtinų sužalojimų ir žuvo vietoje. Sunkiai sužeisti dar penki asmenys.
Iškart po sprogimo anksti pirmadienį kelias sostinėje, prezidento rūmų teritorijoje ir aplinką ją, girdėjosi raketų sprogimai ir šaudymas iš automatinių ginklų.
Žuvęs generolas buvo laikomas politiniu nužudyto prezidento priešininku. Kol kas nežinoma, dėl ko įvyko sprogimas. Šalies krašto apsaugos ministras ir kiti aukšti pareigūnai atsisako nuo oficialių paaiškinimų.
Bisau Gvinėjos prezidento nužudymas tapo rimtu smūgiu demokratijai Vakarų Afrikos regione, pareiškė šio regiono ekonominės bendrijos vadovas, rašo BNS.
"Norime sutvirtinti šiame regione demokratiją, taiką ir saugumą. Žinios apie prezidento ir armijos štabo vado žūtį yra labai grėsmingos, - pridūrė bendrijos vadovas. - Tai ne vien prezidento ir štabo vado, bet ir demokratijos nužudymas."
Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.
Pastaruosius keturis mėnesius šalis gyvena įtampoje konfliktuojant prezidento administracijai ir karinei vadovybei.
Praėjusių metų lapkričio 2l dieną kariškiai kėsinosi į prezidentą, tąkart žuvo du jo asmens sargybiniai.
Šių metų sausio pasikėsinta į generolo B.Tagme Na Wai gyvybę. Netoli prezidentūros jo automobilis buvo apšaudytas.
AP
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
Plačiau