Lietuvoje

Keturiolikoje puslapių išdėstytoje atskirojoje nuomonėje E.Šileikis išreiškia "konceptualų nesutikimą" su KT nutarimu bei pačia tyrimo metodologija ir pateikia savo argumentus dėl 11 bylos nagrinėjimo aspektų, daugiausiai dėmesio skirdamas Atominės elektrinės įstatymu prieš beveik metus sukurtai "Leo LT" bendrovei kaip monopolijai ir valstybės teisei daryti išimtis atskiriems ūkio subjektams.

"Vyriausybę ir įstatymų leidėją paviliojusi vadinamoji holdingo idėja ir valstybės-privatininko (UAB "NDX energija") partnerystės (PPP) idėja, kuri Atominės elektrinės įstatyme pasireiškia nacionalinio investuotojo įmonių grupės institute, tai yra, motininės (patronuojančios) bendrovės (ja tapusios LEO LT, AB) ir jos dukterinių įmonių konsolidavimo modelyje, iš esmės sudaro teisines prielaidas tam, kad įvyktų radikaliai naujas faktiškai gyvavusios, bet pakankamai susilpnintos ir iki demontavimo priartintos monopolinės padėties elektros energetikos sistemoje pakylėjimas į naują, aukštesnį tos monopolijos lygmenį, tai yra, monopolijos užsisklendimo būseną", - tvirtina Konstitucinio teismo teisėjas atskirojoje nuomonėje.

Jis taip pat kritikuoja KT išvadą, neva "Leo LT" tapus bendrove, kuri kuri patronuoja savo dukterines įmones "Lietuvos energija", RST, VST savaime nesudaro teisinių sąlygų pasikeisti dukterinėmis įmonėmis tapusių bendrovių teisiniam savarankiškumui.

"Tai, mano nuomone, yra grynai (absoliučiai) civilinės teisės fikcija, kuri negali pavirsti (tapti) konstitucinės teisės fikcija. Šiuo požiūriu kategoriškai nesutinku, kad pagrindinių šalies elektros energetikos bendrovių (akcinių bendrovių "Lietuvos energija", RST, VST) sujungimas į nacionalinio investuotojo įmonių grupę viso labo reiškia, kad sudaromos teisinės prielaidos sujungti šių bendrovių valdymą, bet ne jų kontrolę ar veiklos taisyklių nustatymą" - teigia E.Šileikis.

Jis taip abejoja, ar Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, įstatyminio ūkinės veiklos reguliavimo ir vieno konkretaus ūkio subjekto įstatyminio išskyrimo kriterijumi gali būti tai, kas vadinama "nacionaliniu saugumu" ar esminiais valstybės interesais nacionalinio saugumo srityje.

"Manau, kad Atominės elektrinės įstatyme atsispindintis Lietuvos valstybės sprendimas pasirinkti privatų investavimo partnerį tik iš nacionalinės elektros energetikos srityje veikiančių nacionalinių subjektų prieštarauja tiek Konstitucijos europėizacijos dimensijai, tiek visų Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančių asmenų lygiateisiškumui", - nurodo E.Šileikis.

KT teisėjas taip pat kritikuoja teismo išvadą, jog Atominės elektrinės įstatymas nebuvo bendrojo (teisinio) reglamentavimo išimtimi. E.Šileikio nuomone, tokiai išvadai prieštarauja tai, kad įstatyme tiesiogiai nurodytas vienintelis galimas Lietuvos valstybės derybų partneris - bendrovės VST akcijų paketo turėtojas, konstatavimas, kad steigiant nacionalinį investuotoją ("Leo LT") netaikomos tam tikrų įstatymų nuostatos.

E.Šileikis stebisi ir KT išvada, kad Konkurencijos Tarybos pirmininko pasirašytas 2008 metų sausio 25 dienos raštas, kuriame pripažįstama, kad "nacionalinio investuotojo steigimas Konkurencijos įstatymo prasme yra koncentracija", neturi apčiuopiamos įtakos Konstitucinio Teismo požiūriui į galimą monopolijos pakylėjimą į aukštesnį lygmenį, nors be šios institucijos, pasak E.Šileikio, valstybėje nėra kitos įgaliotos institucijos, kompetentingos pateikti kvalifikuotą išvadą apie rinkos koncentraciją ir joje dalyvaujančius ūkio subjektus.

Atskirąją nuomonę pareiškęs KT teisėjas taip kritikuoja teismo pasirinktą Atominės elektrinės įstatymo vertinimo ir aiškinimo būdą, nurodydamas kad konstitucinio vertinimo esminiu pagrindu turėtų būti Konstitucija, o ne kuris nors įstatymas.

"Atominės elektrinės įstatyme slypinčios konstitucinės abejonės negali būti nei išsklaidomos, nei sustiprinamos, remiantis Akcinių bendrovių įstatymu ar Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu", - teigiama atskirojoje nuomonėje.

"Šioje byloje pareiškėjo nurodytos Atominės elektrinės įstatymo nuostatų konstitucinės problematikos esmė - galimas nacionalinio investuotojo tikslų ydingumas ir fiktyvumas bei rinkos monopolizavimas ar vieno privataus asmens privilegijavimas, bet ne valstybės turto investavimo kriterijų aiškumo problematika, tuo labiau ne akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos problematika", - nurodo E.Šileikis

Be to, jo nuomone, KT nagrinėdamas Atominės elektrinės konstitucingumo bylą, turėjo ne tik formaliai nagrinėti pareiškėjo pateiktus klausimus, bet ieškoti atsakymo į klausimą, ar valstybė "yra ūkio subjektas ir sutarčių sudarymo laisvės subjektas, sukaustytas nacionalinio saugumo 1990-2003 metų sampratos, tai yra, gali savo nuožiūra veikti ne tik konstitucijų įgaliojimų ir apribojimų pagrindu, bet ir Atominės elektrinės įstatyme nurodytos "privačios iniciatyvos pagrindu", taigi be jokių skaidrumą ir konkurenciją užtikrinančių procedūrų rinktis bendros investicijos privatų partnerį tik iš vienos nacionalinio ūkio sektoriaus (ūkinės veiklos srities) vardan "nacionalinio saugumo", susitarti, kad jos ir jos jurisdikcijoje esančio privataus asmens teisiniai ginčai bus sprendžiami Švedijos arbitraže ir taip toliau".

Pirmadienį Atominės elektrinės įstatymą nagrinėjęs KT nusprendė, kad vienas iš šio įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai.

"Leo LT" steigimą leidęs įstatymas priimtas maždaug prieš metus, o įmonė įkurta pernai gegužę, į ją sujungus valstybės valdytas "Lietuvos energijos" ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijas bei "NDX energijos" turėtas VST akcijas.

Vyriausybė valdo 62 proc., "NDX energija" - 38 proc. "Leo LT" akcijų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.