Prezidentės Dalios Grybauskaitės liepimu iš ambasadoriaus pareigų Gruzijoje atšauktas Mečys Laurinkus neketina sudėti ginklų ir ruošiasi sugrįžti į politiką. Šiomis dienomis M.Laurinkus parvyko į Lietuvą. Kokiomis idėjomis jis gyvena ir kaip vertina Prezidentės sprendimą?

Apie tai buvęs ambasadorius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu.
Ar jau tiksliai sužinojote, kodėl buvote atšauktas į Lietuvą ir kodėl nutrūko jūsų diplomatinė karjera?
Skaityti skaičiau, girdėti girdėjau, bet taip ir neturėjau progos su kuo nors pasikalbėti apie tikrąsias priežastis.
Prezidentės patarėjas gruodžio viduryje kalbėjo taip: „Jei pažvelgtume į pastarojo meto ambasadoriaus pareiškimus, pamatytume, kad trūko jo lojalumo šalies vadovei ir buvo visiškai atviros kritikos jos reiškiamai pozicijai“. Patarėjas tikriausiai turėjo galvoje jūsų nuomonę, kad Seimo tyrimas dėl JAV CŽV kalėjimo galimo buvimo Lietuvoje padarys žalos valstybei.
Galėjo ir taip pamanyti, tačiau tai nėra kritika. Tai yra tiesa. Žala valstybei – didelė.
Kaip jūs apskritai vertinate tą tyrimą, jo išvadas, rezultatus?
Patį tyrimo procesą vertinu normaliai. Tačiau manau, kad tyrimas buvo neapgalvotas. Mano nuomone, reikėjo eiti kitu keliu. Pirmiausia reikėjo pasikviesti saugumo vadovus, jų pavaduotojus, žmones iš kitų tarnybų, kurie turi informacijos, ir iš tų asmenų ją gauti. Tai galėjo atlikti pati Prezidentė. Sužinojus informaciją, reikėjo pasitarti su Valstybės gynimo taryba ir tik paskui spręsti, ką daryti. Parlamentas taip pat galėjo pradėti tyrimą, bet nemanau, kad reikėjo iš karto aktyviai teikti pareiškimus.
Buvo rasti du objektai, tačiau neaišku, kas juose buvo. Ar jūs, kaip buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, galite pasakyti, kam buvo skirti tie pastatai? Kas yra „Projektas 1“ ir „Projektas 2“?
Pirmosios patalpos Vilniuje skirtos specialiosioms operacijoms, bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis. Įrengiant tokias patalpas nereikia politinio patvirtinimo. Turėti tokias patalpas buvo nutarta daug anksčiau, nei vyko terorizmo aktai Niujorke.
Antrosios patalpos Antaviliuose skirtos mokymams. Mes tokio mokymo centro niekada neturėjome, žmones reikėjo siųsti į užsienį, tai yra labai brangu.
Prieš pusantro mėnesio, kai išgirdote, kad turite būti atšauktas, jūs sakėte, jog matote, kur link Lietuvoje viskas krypsta. Tai kur krypsta?
Jei kalbėtume apie politinį aspektą, negali neįžvelgti, kad įkandin ekonominės krizės eina ir politinė krizė.
Jei partijos silpnos ir neturi natūralaus dialogo su visuomene, o šalies viduje vyksta permainingi sprendimai, viskas krypsta į politinį nihilizmą.
Visuomenė politiškai išplauta. Liko tik tam tikros politinės grupuotės. Pereina vieni pas kitus, partijos susimaišiusios.
Tokios partijos visuomenės akyse tampa visiškai nereikšmingos. Dėl to atsiranda didžiulės galimybės vienasmeniams sprendimams. Toks valdymo modelis tampa labai panašus į Rusijos. Jei tas modelis dar labiau sustiprės, žmonės taps abejingi, o politinės partijos nesugebės sukurti demokratinės diskusijos struktūros. Tai turės didelės reikšmės ir užsienio politikai.
"Lietuvos rytas"
„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauAnglies dvideginio injekcija į geologinius darinius siekiant padidinti naftos gavybą pirmą kartą atlikta 1972 metais Skario apygardoje Teksase (JAV).
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau