Kitos aktualijos

"Šiandien švenčiame ypatingą dieną - dvidešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Švenčiame dieną, kada dar kartą visi drauge patvirtinome ir visam pasauliui paskelbėme: mes žengsime protėvių ir tėvų nueitu laisvos Lietuvos keliu ir nepasiduosime pagundai pasukti į nežinią ir nebūtį vedančiais klystkeliais", - sako I.Degutienė.

"Istorinė atmintis ir laisvės dvasia, perduodamos iš kartos į kartą, buvo galingiausia jėga, teikusi tvirtybės lemiamų sprendimų akivaizdoje. Ta iš praeities atplaukianti stiprybė, matyt, ir lėmė, kad Lietuva buvo pirmoji, paskelbusi nepriklausomybę nuo galingos imperijos. Šiandien Kovo 11-oji yra tikrovė, yra mūsų kasdienybės, mūsų džiaugsmų ir vilčių dalis", - sako Parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė pažymi, kad Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas buvo lemtingas slenkstis, per kurį peržengus, laisvė tapo didžiausia galimybe - gyventi dorai ir teisingai, galimybe patiems tvarkyti savo gyvenimą, galimybe kartu su kitomis gilios demokratijos tradicijų valstybėmis kurti savo ir savo vaikų ateitį.

"Kovo 11-oji yra ir visuomet bus mus vienijanti ir telkianti šventė. Kad ir kokie skirtingi būtume, kad ir kokiuose kraštuose gyventume - vardan mūsų bendros ateities, vardan mūsų tautos ir valstybės, vardan tos Lietuvos. Tegu Kovo 11-osios dvasia vis plačiau skleidžiasi mūsų gyvenimuose, stiprina mūsų tikėjimą, įkvėpia mūsų žodžius ir veda kasdieniniuose darbuose!", - sako sveikinime I.Degutienė.

Anot Seimo pirmininkės, tautinis atgimimas ir jo dėsninga atomazga - Kovo 11-oji - buvo viena ryškiausių ir šviesiausių mūsų istorijos akimirkų ir viena jautriausių patirčių visiems Lietuvos piliečiams.

I.Degutienės nuomone, Kovo 11-osios Aktas buvo išbandymas visam pasauliui, kuris turėjo apsispręsti, ar demokratija, laisvė, tautų lygybė, teisingumas, žmogiškasis orumas yra tik skambūs žodžiai, o tikroji politika grindžiama vien interesais, išskaičiavimais ir materialia nauda?

"Pasaulio reakcija į mūsų Laisvės deklaraciją tokią nuostatą paneigė ir paliudijo: tebėra gyvi tiesos ir laisvės idealai, tebėra gyva ir veikianti tautų apsisprendimo teisė. Šiandien, šventės išvakarėse, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurių darbai ir žodžiai nesiskyrė tada - prieš dvidešimt metų - nežinios ir grėsmės akivaizdoje", - sakė I.Degutienė.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Kovo 11-ąją šventiniai renginiai prasidės iškilmingu minėjimu Seime. Jame laisvą Lietuvą pasveikins iš penkių etnografinių regionų atvykę žmonės, kurie atveš močiučių, motinų ir sesių rankomis nuaustas tradicines lietuviškas juostas, kurias "suaus" į vientisą kilimą - dovaną Lietuvai.

Posėdžio metu sveikinimo kalbas sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas Arnoldas Ruutelis, Islandijos Parlamento pirmininkė Asta R.Johannesdottir, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, Suomijos prezidentė Tarja Halonen, Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas, disidentas ir politinis kalinys, kovotojas už laisvę ir demokratiją, "Memorial" pirmininkas Sergejus Kovaliovas ir 1990 m. kovo 11-ąją gimusi Evelina Veličkaitė.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, vilniečius ir sostinės svečius draugėn suburs šventinė eisena "Nepriklausomybės keliu".

Katedros aikštėje prasidėsianti eisena nusidrieks per visą Gedimino prospektą - prasidės prie istorinės Sąjūdžio būstinės Gedimino prospekto pradžioje, sustos V.Kudirkos aikštėje, Lukiškių aikštėje ir pasieks Nepriklausomybės aikštę. Eitynių dalyviai kviečiami atsinešti išsaugotus ano meto plakatus, ženklus ir kitą simboliką.

Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo eisenos dalyviai dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje, kurios metu Lietuvos žmones sveikins Prezidentė D.Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Latvijos bei Estijos prezidentai Valdis Zatleras ir Thomas Hendrikas Ilvesas.

Po vėliavų pakėlimo ceremonijos Gedimino prospekte vyks Lietuvos kariuomenės ir kitų sukarintų struktūrų iškilmingas paradas.

Po parado svečiai ir tikintieji kviečiami dalyvauti iškilmingose padėkos už laisvę Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Visoje Lietuvoje prieš šv. Mišias skambės varpai.

Visi norintys galės apsilankyti Seimo rūmuose. Čia rengiamos Atvirų durų valandos. Tuo metu jaunimas galės susitikti su Nepriklausomybės Akto signatarais, Sąjūdžio žmonėmis.

Prezidentė D.Grybauskaitė Prezidento rūmuose surengs pietus užsienio valstybių vadovams Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Tuo metu Katedros aikštėje bus surengtas jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių orkestrų ir Vilniaus tautinių šokių ansamblių koncertas.

Į Katedros aikštę Lietuvos žmonės kviečiami ir kovo 11-osios vakarą. Čia vyks šventinis koncertas. Šiame koncerte - 22 val. 44 min., kaip ir prieš 20 metų, nuskambės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktas.