Užsienyje

Tuo metu, kai Lietuvai labiausiai reikėjo Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymo, Vašingtonas neskubėjo sveikinti drąsios šalies apsisprendimo susigrąžinti laisvę.

„Daugybė Amerikos lietuvių tikėjo, kad JAV prezidentas George'as Bushas vyresnysis palaikys Lietuvą sunkiausiu metu.

Tačiau pasirodė, kad jam buvo svarbesnė draugystė su tuomečiu Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu“, – „Lietuvos rytui“ sakė Asta Banionis, dirbusi Amerikos lietuvių bendruomenėje Vašingtone.

JAV buvo tik 37-oji pasaulio valstybė, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Tai įvyko 1991 metų rugsėjo 2-ąją. Nuo Kovo 11-osios buvo praėję beveik pusė tūkstančio dienų.

Tą sekmadienį prieš dvidešimt metų lietuviai daugybėje JAV miestų po mišių nesiskirstė – laukė naujienų iš Vilniaus.

„Niekuomet nepamiršiu, kai G.Bushas manęs paklausė: „Papasakok man apie tą vyruką, pavarde Landsbergis“, – prisiminė B.Sarpalius.

Šį buvusį Atstovų rūmų narį JAV prezidentas pasikvietė į Ovalinį kabinetą kartu su dar trimis kongresmenais, kurie 1990 metų permainų pavasarį ką tik buvo sugrįžę iš Vilniaus.

„Prezidentas išklausė mūsų pasakojimo apie tai, kas vyko Lietuvoje, o tada pasiteiravo, ką darytume jo vietoje. Aš ir kongresmenas Dickas Durbinas pasakėme, kad pripažintume Lietuvos nepriklausomybę. G.Busho veidas ištįso, o respublikonai puolė jo raminti: „Prezidente, mes su jumis“, – prisiminė B.Sarpalius.

Po šio pokalbio Baltuosiuose rūmuose buvęs kongresmenas sulaukė skambučio iš dienraščio „Chicago Tribune“ žurnalistų. Jie teiravosi, kas buvo kalbėta su prezidentu.„Vietoj demokratijos G.Bushas pasirinko komunizmą“, – nevyniodamas žodžių į vatą jiems atsakė B.Sarpalius.

Spaudimą G.Bushui darė ne tik Lietuvą palaikę politikai, bet ir JAV žurnalistai.

Kaip šią savaitę prisiminė Edwardas Salazaras, prieš 20 metų dirbęs JAV ambasadoje Maskvoje, kone per kiekvieną spaudos konferenciją Amerikos prezidentas išgirsdavo tą patį klausimą: „Kada JAV turės savo atstovybę nepriklausomoje Lietuvoje?

„G.Bushas suraukdavo antakius ir pasakydavo ką nors aptakaus apie tai, kad JAV palaiko Lietuvą, tačiau reikia rasti derybų kelią.

Išaušdavo kitas rytas, ir Britas Hume'as iš ABC televizijos vėl klausdavo: „Prezidente, tai kaip ten dėl Lietuvos pripažinimo?“

Vieną dieną G.Bushas pareiškė, kad visa tai – Sovietų Sąjungos vidaus reikalas.

Tokie žodžiai ypač įskaudino Amerikos lietuvius. Dauguma jų palaikė Respublikonų partiją, kuriai priklausė G.Bushas.

„Atrodė, kad taip prezidentas išmetė per langą penkiasdešimties metų JAV politiką nepripažinti Lietuvos okupacijos, – palyginimą pateikė A.Banionis. – Daugybę Amerikos lietuvių po tokios G.Busho reakcijos ištiko šokas."