Užsienyje

B.Callahanas pilotuoja radijo bangomis valdomus aparatus. Pasak skeptikų, tokie lėktuvai dar labiau sumažino ribą, skiriančią karines operacijas nuo kompiuterinių žaidimų.

Interviu Vokietijos žurnalui ''Spiegel Online'' B.Callahanas papasakojo apie savo, kaip radijo bangomis valdomo lėktuvo piloto, darbą ir jame slypintį stresą bei sunkumus.

Jūs pradėjote karjerą pilotuodamas F-16 tipo lėktuvus. Dabar – radiju valdomus, dar žinomus kaip RPA. Koks skirtumas?

Pirmas skirtumas – ''perprogramuoti'' savo smegenis, kad jos suvoktų, jog valdai lėktuvą, kuris yra kitoje pasaulio vietoje, o tu sėdi JAV. Kai pilotavau normalų lėktuvą, man buvo įprasti ritualai: įlipdavau, išlipdavau, atidarydavau duris, nusileisdavau šalmą... Dabar ateinu į darbą, patapšnoju vaikinui, kuris iki tol sėdėjo prie valdymo pulto, per petį ir tęsiu skrydį. Po kelių valandų, kažkas kitas tave pakeičia. Priprasti tikrai reikia laiko.

Pilotuoti nuotolinius lėktuvus sunkiau ar lengviau nei paprastus?

Kai kuriais atvejais sunkiau, kai kuriais – lengviau. Jei skrendi su F-16, esi atsakingas už daugelį skirtingų ginklų ir jutiklių. Po valandos bet kokiu atveju turi sugrįžti. Su RPA lėktuvu gali dirbi net keletą savaičių. O tam reikia labai susikoncentruoti. Taip pat negali pažvelgti pro lėktuvo langą ir pamatyti vietoves, pro kurias skrendi, pajausti aukščio keliamų emocijų.

Ir po darbo Jūs tiesiog važiuojate namo?

Ryte išvažiuoju į darbą, o po aštuonių valandų ''skrydžio'' grįžtu atgal. Dirbu kaip eilinis žmogus.

O ar lengva įsijungti ir išsijungti iš karo aplinkos į normalų gyvenimą kiekvieną dieną?

Sunkoka. Dėl to pilotai apie tai šneka su savo šeimomis. Tačiau tokio darbo psichologinės pasekmės turbūt ateis daug vėliau ir tik tuomet bus galima jas analizuoti.

Ar dirbant yra daug stresinių situacijų?

Taip, jų yra, tačiau jos skiriasi nuo tų, kurios iškyla pilotuojant paprastus lėktuvus. Nes su jais tu jauti adrenaliną tik vieną valandą ir nusileidęs jautiesi saugus. Su RPA viskas kitaip, nes nuolat esi lėtai ''deginamas''. Tačiau su kylančiu stresu susitvarkau gerai.

Ar Jūsų paties psichologinė būklė svarbi dirbant šį darbą?

Gal skambės keistai, bet buvimas toli nuo pilotuojamo lėktuvo yra savotiškas nusivylimas. Aš vis dar pavydžiu karininkas, kurie dirba karo zonoje. Kartais jaučiuosi tarsi juos apgaudinėdamas. Ir sunku susitaikyti, kai žūsta vienas iš karių. Tuomet norisi būti ten pačiam ir padėti.

Kokie yra nuotoliniu būdu valdomo lėktuvo privalumai?

Jų yra daug. Pavyzdžiui, nuotolinis valdymas man duoda laiko apgalvoti savo sprendimus. Su paprastu lėktuvu aš turiu apie 30-45 minutes skraidymo laiko, per kurį turi atlikti būtinas užduotis. Tuo tarpu su RPA aš turiu keturias valandas, per kurias galiu suplanuoti veiksmų eigą ir nebūtinai turiu atlikti naikinimo užduotis iškarto, kaip kad reiktų su kitu ''realiu'' lėktuvu.

Kas duoda pagrindinius nurodymus?

Tai priklauso nuo misijos. Dažniausiai įsakymus duoda Sausumos pajėgų vadas, kuris turi visišką viršenybę.

Ar manote, kad nuotoliniu būdu valdomi lėktuvai ateityje visiškai pakeis įprastus?

Nemanau. RPA negali pakeisti kareivių, esančių neramumų zonoje.

Kažkas yra pasakęs, kad tokie lėktuvai paverčia karą į video žaidimą. Ką apie tai manote?

Nužudyti žmogų su RPA yra tas pats, kaip su paprastu lėktuvu. Mes esame įspėti, kad jei paspausime mygtuką, žus žmonės. Ir tai ne video žaidimas.