Seimo nario Lino Karaliaus ir jo draugės Gintarės Gurevičiūtės egzotiškoje kelionėje į Pietryčių Aziją – naujos spalvos. Pasirodo, pora į tolimus kraštus išskrido suskubusi išvakarėse iš Sveikatos apsaugos ministerijos išpešti 20 tūkstančių litų.

A.Karalius paskutinėmis praėjusių metų gruodžio dienomis atkakliai varstė Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetų duris.
Tam, kad išrūpintų finansavimą tuo metu jo motinos Irenos Mažeikienės vadovautai viešajai įstaigai „Gyvenimas džiaugsme“.
Ši įstaiga – tarsi parlamentaro šeimos verslas. Mat jos steigėja buvo L.Karaliaus gyvenimo draugė G.Gurevičiūtė, o vienas projektų vadovų – pastarosios brolis Kęstutis Gurevičius.
Iki praėjusio mėnesio G.Gurevičiūtė vadovavo ir 2007-aisiais L.Karaliaus įsteigtam Jaunimo sveikatos ugdymo centrui.
Įstaigos direktoriaus pareigas buvęs ŽAS muzikantas savo merginai patikėjo tapęs Seimo nariu.
G.Gurevičiūtė yra ir pernai rugpjūtį įsteigtos bendrovės „Sėkmingi projektai“ direktorė.
Ji „Gyvenimas džiaugsme“, atrodo, ir dirbo rekordiniu greičiu.
Ši mergina per dvi savaites sugebėjo pateikti prašymą projektui finansuoti, gauti pritarimą, įvykdyti projektą. Ir tą pačią – ataskaitos pateikimo – dieną gauti projekto pinigų.
Kad tai įvyktų, L.Karalius nepailsdamas varstė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos duris.
Tikėtina, jog parlamentaras iš anksto žinojo, kad bus galimybių iki praėjusių metų pabaigos pasisemti iš valstybės biudžeto pinigų.
Antraip vargu ar būtų pavykę taip greitai jų gauti.
Praėjusių metų lapkričio 27-ąją R.Remeika patvirtino atrankos kriterijus projektams, skleidžiantiems sveikatos idėjas ir didinantiems visuomenės socialinį aktyvumą.
Šiems projektams naudojamos lėšos iš Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio 2009-2011 metų veiklos plano.
Po dviejų savaičių – gruodžio 11-ąją – ministerija jau gavo įstaigos „Gyvenimas džiaugsme“ prašymą paskirti 60 000 litų jos sukurtai programai „Sniego parkas“ finansuoti.
Pinigų iš valstybės biudžeto buvo prašoma instruktorių rengimo kursams (10 000 litų), gyventojams mokyti (30 000 litų), snieglenčių sportui propaguoti (15 000 litų) ir mokomosioms brošiūroms išleisti (5000 litų).
Prašydama Sveikatos apsaugos ministerijos finansuoti programą Seimo nario motina I.Mažeikienė aiškino, kad nepriekaištingai, sąžiningai įgyvendinta programa ir jos vykdytojų profesionalumas „garantuos kryptingą laisvalaikio užimtumą žiemos metu dideliai daliai Vilniaus paauglių, tarp kurių snieglenčių sportas vis populiarėja“
„Gyvenimo džiaugsme“ atstovai Sveikatos apsaugos ministeriją įtikinėjo, kad Vilniuje, Minsko plente, ant Liepkalnio, įsikūręs snieglenčių sporto klubas „360 laipsnių“ – puikus projekto partneris.
Jo materialinė bazė esą suteikia galimybę projektą „Sniego parkas“ įgyvendinti labai greit.
„Šiuo metu tokių mokymų šalyje nėra, todėl projektas „Sniego parkas“ pasitelks į pagalbą įvairių šalies snieglenčių sporto specialistų ir sukurs originalią vaikų ir jaunimo mokymo programą“, – taip „Gyvenimo džiaugsme“ vadovė, prašydama pinigų, įtikinėjo tuometį sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką.
Projektas neužsigulėjo Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetuose.
Atrodytų, kad juo asmeniškai besirūpinantis L.Karalius su ministerijos vadovais rado bendrą kalbą.
Jau gruodžio 16-ąją A.Čaplikas programai iš dalies finansuoti skyrė 20 000 litų.
Ir įsakymo vykdymą kontroliuoti patikėjo kancleriui R.Remeikai.
Gruodžio 28-ąją L.Karalius į Sveikatos apsaugos ministeriją įžengė nešinas projekto įgyvendinimo ataskaita.
Šioje ataskaitoje buvo įrašyta tik tai, kad 20 000 litų yra išleisti darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui bei prekėms ir paslaugoms.
Tą pačią dieną į „Gyvenimo džiaugsme“ sąskaitą įkrito Sveikatos apsaugos ministerijos pervesti pinigai.
Tuo tarpu kitą dieną – gruodžio 29-ąją – L.Karalius su G.Gurevičiūte išskrido į Tailandą.
„Lietuvos rytas“
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau