Nesulaukdami, kada valdžia įrengs legalias naminių gyvūnų kapines, šeimininkai savo auginius laidoja nelegaliose, stato jiems antkapius ir uždega žvakeles. Gyvūnų augintojai sako, kad dabartinė gyvūnų utilizavimo tvarka jų netenkina. Jie tvirtina, kad Lietuvoje būtinos ne tik legalios gyvūnų kapinės, bet ir galimybė kremuoti mirusį augintinį.

Gyvūnų augintojai įsitikinę, kad dabartinė augintinių utilizavimo tvarka priimtina ne visiems.
„Teko ir laidot patiems ir atsisveikint tenka. Tik tiek, kad mes turim savo sodybą, prie jos turim savo mišką, turim kur palaidoti. Bet tikrai žinau, kad problema yra didelė mieste gyvenantiems žmonėms“, – teigia šunų augintoja Regina Vaitkunskienė.
Pagal miestų savivaldybių nustatytą tvarką, naminius gyvūnus privaloma atiduoti į karantino tarnybas arba palikti veterinarijos gydyklose, kurios pasirūpina jų utilizavimu. Kai kuriais atvejais, jei gyvūnai registruoti, ši paslauga nemokama.
Tuo metu Vilniuje, šalia televizijos bokšto, gyvūnėliai laidojami jau seniai, čia įsteigtos net tikros nelegalios augintinių kapinaitės.
„Žmonės kažkur tai nori palikt savo gyvūno atmintį, jie ir padeda žaisliukus čia, mačiau, ir prižiūri. Ateina močiutės tokios, ten ypač kur kampas, labai gražiai prižiūrėtas kapas“, – pasakojo vilnietis.
Naminių gyvūnėlių šeimininkai įsitikinę, kad Lietuvoje būtinos ne tik legalios gyvūnų kapinės, bet ir galimybė kremuoti mirusį augintinį.
„Aš gal norėčiau, kad jie būtų deginami, ir kokius nors pelenus, kokią urną turėti“, – teigia gyvūnų augintojas.
Verslininkai sako, kad didelės paklausos gyvūnėlių antkapiams nėra. Dažniausiai pageidaujami nedideli lauko akmenys, ant kurių galima būtų užrašyti gyvūno vardą ir gimimo metus.
„Turim paminkliukų. Galim pasiūlyti ir mažyčius lauko akmenis, kad vardą galima būtų įrašyti, ir skulptūras. Galima skulptūrą, tarkim, pagaminti ir gyvūnėlio formos, to buvusio, ir pagal atvaizdą“, – sakė antkapius parduodančios bendrovės vadybininkė Ieva Maldžiuvienė.
Vilniaus savivaldybė galimybę skirti sklypą naminių gyvūnėlių kapinėms svarsto jau ne pirmus metus. Miesto administracijos direktoriaus įsakymu, joms numatyta skirti 45 tūkst. kvadratinių metrų plotą nuošaliau nuo miesto centro, Panerių seniūnijoje. Tačiau dar laukiama apskrities pritarimo.
Lina Laurinaitytė
LTV „Šiandien“
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau