Lietuvoje

Pasak A. Endzino, tokia apklausa buvo atlikta tik prieš dešimtmetį - 2000 metais. Tuomet 73 proc. respondentų buvo už tai, kad kovą laikrodžių rodyklės nebūtų persukamos valanda į priekį, o spalio mėnesį - atgal.

Paskutinįjį kovo sekmadienį Lietuvos gyventojai, kartu su dar šimtu pasaulio valstybių, pasuks laikrodžių rodykles į priekį, pereidami prie vasaros laiko. Skirtingą sezoninį laiką šalies Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, įvedė dar 2003 m.

Direktyva nustatytas vasaros laiko režimas galios iki 2012 m., o vėliau valstybės ir vėl turės apsispręsti, ar toks laiko kaitaliojimas yra priimtinas. Pasak Seimo nario liberalo A. Endzino, iki to laiko Lietuva turėtų atlikti aiškius tyrimus ir galų gale nuspręsti, ar vasaros laiko įvedimas piliečiams teikia daugiau naudos, ar žalos.

"Iki šiol nėra atlikti aiškūs tyrimai, kokį poveikį žmonių sveikatai ir valstybių ekonomikai kelia vasaros laiko įvedimas. Pasak psichologų, laiko keitimas neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai, sukelia stresą, mieguistumą, tuo tarpu sezoninio laiko šalininkai teigia, kad jis turi teigiamą poveikį ekonomikai bei energijos taupymui. Kita vertus, pastarieji teiginiai nėra įrodyti. Sutaupomos energijos procentas toks mažas, kad kyla abejonės, ar verta kasmet po du kartus persukinėti laikrodžių rodykles. Gali būti, kad mažiau energijos vasaros sezono metu sunaudojama ir dėl kitų priežasčių", - sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Endzinas.

Primename, kad vasaros laikas įvedamas kiekvienų metų paskutinįjį kovo sekmadienį 3 val. nakties laikrodžių rodykles pasukant viena valanda į priekį. Toks laikas galioja septynis mėnesius. Paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda atgal.

Kaip pastebi A. Endzinas, idėja įvesti vasaros laiką kilo dar 1784 m., kuomet amerikietis politikas Benjaminas Franklinas sugalvojo, jog tokiu būdu būtų galima sutaupyti elektros energijos.