Aršius ginčus šeštadienį besitęsiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje sukėlė sprendimo apmokestinti komunalinių atliekų išvežimą ne pagal būste gyvenančių asmenų skaičių, bet pagal jo plotą svarstymas.

Socialdemokratai ryžtingai priešinosi, jų žodžiais tariant, neteisybei, dėl kurios apie 70 tūkst. Kaune gyvenančių pensininkų bus priversti mokėti už atliekų išvežimą daugiau nei mokėjo iki šiol.
Klausimą pristačiusi savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, dar neseniai puoselėjusi kultūrą Jurbarko savivaldybėje, sakė, kad mokestis bus teisingas, nes "šiukšlina žmogus, gyvendamas tam tikruose kvadratuose".
Pagal naują tvarką skaičiuotas komunalinių atliekų išvežimo mokestis Kaune už kvadratinį metrą naudingojo ploto bus 0,25 lito per mėnesį.
Pasak skyriaus vedėjos, skaičiavimą atliko savivaldybės įsteigta bendrovė "Kauno švara".
Šios įmonės generalinis direktorius Dalius Tumynas aiškino, kad "Kauno švara" nėra bendrovė, kuri imasi represinių priemonių, jei gyventojai vengia mokėti už jiems suteiktas paslaugas. Idealiausia, direktoriaus nuomone, būtų pasverti kiekvieno gyventojo atliekas, tačiau kiek tai finansiškai kainuotų, pasakyti būtų sunku.
Tarybos posėdyje dalyvavę Jungtinio demokratinio judėjimo, kai kurių gyventojų bendrijų atstovai tikino, kad vien pernai jau du kartus buvo didintas atliekų išvežimo mokestis. Jų teigimu, įmonė dirba pelningai ir teisintis tuo, kad mažėjant gyventojų jai tenka daugiau dirbti teikiant paslaugas ir tiems, kurie nemoka, nėra dora.
Tarybos narys Kęstutis Mikėnas piktinosi, kad Kaunas - "apleistas ir nešvarus miestas, ir "Kauno švara" dirba bjauriai".
Liberalų sąjūdžio atstovė Jūratė Matekonienė pripažino, kad tarybos narių ginčai ir visa diskusija dėl mokesčio, kurį jau galima prilyginti turto apmokestinimui, rodo tai, kad neveikia konkurencija, ir miesto taryba gydys pasekmes, žinodama, kad monopolininkė savivaldybės įmonė nemoka gerai dirbti.
Liberalcentristas Arvydas Garbaravičius pareikalavo vardinio balsavimo, kad kauniečiai žinotų, 'kas rūpinasi jų gerove ir kelia mokesčius".
Iš 35 tarybos narių, 20 balsavo už sprendimo priėmimą, vienas - susilaikė.
Skirstydamiesi iš salės gyventojai neslėpė nusivylimo, o vienos bendrijos pirmininkė replikavo: "Ateis rinkimai ir iššluosim su pavasarinėmis šiukšlėmis visus konservatorius iš Kauno".
ELTA
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau