Užsienyje

Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija oficialiai tvirtina, jog vadinamasis šnipų nesusipratimas neturės įtakos santykių tarp dviejų valstybių atšilimui. Tačiau tokie skandalai vienaip ar kitaip atsiliepia tarpvalstybiniams santykiams, nors, teisybę sakant, visos valstybės šnipinėja ir nė viena nėra šventa.

Tačiau Jungtinės Valstijos ir Rusija, kaip Šaltojo karo paveldą velka paskui save istorinį nepasitikėjimo šleifą. Nors Obama ir, atrodo, daro viską, ką gali, o kartais net daugiau, bet Rusija ir toliau, matyt, JAV nelaiko patikimu partneriu, ypač dabar, kai ji siekia atkurti savo politinę bei ūkinę įtaką visoje buvusioje TSRS ir Rytų Europoje.

Rusija apie dešimties savo agentų areštą Jungtinėse Valstijose ir vieno sulaikymą Kipre daug nekalba. Rusijos šnipai neturi diplomatinio statuso ir jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo. Be to, dauguma jų kaltinami ne tik šnipinėjimu, bet ir pinigų „plovimu“. Pabrėžtina, jog agentų tikslas buvo ne tik rinkti informaciją, bet ir pasistengti tiek pasistūmėti savo karjerose Amerikoje, jog būtų galima daryti įtaką Amerikos politiniams sprendimams.

Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas susitikime su buvusiu Amerikos prezidentu Billu Clintonu viską nuleido juokais. Nieko aiškesnio nepareiškė ir Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba, kuriai dirbo suimtieji.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sarkastiškai pareiškė, jog Maskva laukia platesnių paaiškinimų iš Vašingtono. Girdi, Vašingtonas nieko nepaaiškino ir Maskva tikisi tokius paaiškinimus išgirsti. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad panašūs „incidentai“ atsitiko ir anksčiau, ypač kai santykiai tarp dviejų valstybių gerėjo. Taip Maskva permeta kaltę toms politinėms jėgoms, kurios esą nori sustabdyti santykių tarp dviejų valstybių gerėjimą. Kaip visada, kalta ne Rusija ir ne Rusijos žvalgyba, bet tie, kurie šnipus sugavo.

Vakarų apžvalgininkai bei slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, jog amerikiečiai apie šią šnipų grupę žinojo jau seniai. Imtis veiksmų būtent šiuo metu esą paskatino turbūt tai, jog šnipų tinklo veiksmai pradėjo kelti grėsmę valstybiniams interesams ir toliau jos toleruoti nebuvo įmanoma.

Nors dauguma Rusijos politikų, ypač Dūmoje, teigia, jog FTB žingsnis buvo sąmoningas siekis pakenkti santykių tarp dviejų valstybių atšilimui, buvęs KGB agentas, perbėgęs į Vakarus, Olegas Gordijevskis neabejoja, jog areštai įvyko ne šiaip sau. Be to, jie jokiu būdu nesugriovė Rusijos šnipų tinklo Amerikoje. Jo tvirtinimu, Jungtinėse Valstijose veikia beveik pusė tūkstančio Rusijos žvalgybos agentų bei vadinamųjų „nelegalų“. Didesnė dalis dirba prisidengę diplomatiniu statusu, kiti, kaip šiuo metu sulaikyta šnipų grupė, siekia prasiskverbti kiek galima arčiau Amerikos politinės ir ūkinės viršūnėlės, darančios realius sprendimus.

Areštai Jungtinėse Valstijose savaime kelia ir kitus klausimus, sakykime, kodėl taip labai kai kurių Vakarų valstybių politika atitinka Rusijos valstybinius interesus. Visų pirma į galvą ateina Prancūzijos siekis parduoti Rusijai „Mistral“ laivus, skirtus puolimui, o ne gynybai. Neaišku, kodėl buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis taip stipriai rėmė dujotiekio Nord Stream statybą, ir vos baigęs kadenciją įsidarbino toje pačiame Rusijos kontroluojamoje Nord Stream bendrovėje. Aišku, paprasčiausiai viską paaiškinti godumu, principų neturėjimu arba naivumu. Tačiau būtent šiomis savybėmis ir naudojasi visos pasaulio žvalgybos. Rusija šiuo atveju – ne išimtis.