Aplinkos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centras (ESCV) padėtį šalies miškuose po milžiniškų nuostolių padariusio rugpjūčio 8 d. škvalo įvertino kaip ekstremalų įvykį.
Pasak šiam centrui vadovaujančio aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio, stichijos išverstų ir išlaužtų medynų kiekis (880 tūkst. kietmetrių) susiklosčiusią padėtį leidžia vertinti kaip ekstremalų įvykį pagal Vyriausybės nustatytus tokio įvykio kriterijus (daugiau nei 500 tūkst. ktm).
Kaip ESVC narius informavo generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, likviduojant škvalo padarinius problemų kyla visoms - ir stichijos pažeistų regionų, ir tiesiogiai nenukentėjusioms - urėdijoms. Nors ir seniau miškai ne kartą yra patyrę gaivališkų gamtos jėgų poveikį, šiemet pirmą kartą padariniams šalinti teko sutelkti visų keturiasdešimt dviejų urėdijų pajėgumus.
Gamtos stichija, pagal vėjo stiprumą ir pobūdį pripažinta škvalu, siautėjo septynių šalies savivaldybių (Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų ir Varėnos) teritorijoje. Čia 7 miškų urėdijų administruojamuose valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta apie 420 tūkst. ktm medynų. Preliminariais skaičiavimais, padaryta 25 mln. litų žalos. Privačiuose miškuose išversta ir išlaužyta daugiau nei 460 tūkst. ktm medynų. Visos urėdijos padeda ir darbuotojais, ir technika. Nukentėjusiųjų regionų valstybiniuose miškuose iki škvalo dirbo 3 medkirtės, 8 medvežės ir 120 miško pjovėjų, o šiuo metu ten dirba 25 medkirtės, 55 medvežės ir 580 miško pjovėjų.
Nusiaubtuose medynuose yra pavojinga lankytis, tačiau grėsmė, kad užvirs išlūžęs medis ar nutiks kitokia nelaimė, nesulaiko kai kurių mėgėjų grybauti ar uogauti. Todėl nukentėjusiųjų regionų urėdijoms nurodyta kreiptis į savivaldybes, kad šios atsižvelgtų į susiklosčiusią padėtį ir apribotų arba uždraustų lankymąsi škvalo nuniokotuose miškuose.
Škvalo pažeistuose regionuose, pasak ESVC narių, reikia sustiprinti medienos vagysčių prevenciją ir kuo išsamiau konsultuoti privačių miškų savininkus, kaip likviduoti stichijos padarinius. Todėl nutarta į tuos regionus komandiruoti kaimyninių regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistus. Tuo pasirūpinti pavesta Valstybinei miškų tarnybai ir regionų aplinkos apsaugos departamentams.
ELTA
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauMažėjanti gavyba didžiuliame Aliaskos telkinyje tapo simboliu to, kas buvo laikoma lėtu ir nenumaldomu JAV naftos sektoriaus nuosmukiu. Tačiau naujos technologijos šį nuosmukį pavertė augimu. Augimo vedliu tapo Bakeno skalūnas, kuriame liepos mėnesį per dieną būdavo išgaunama 424 tūkst. barelių naftos. Tuo tarpu tradicinės naftos telkiniuose Aliaskoje – 453 tūkst. barelių.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau