Kitos aktualijos
Lietuva 17 metų be svetimos kariuomenės
Antradienį, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, sukanka 17 metų, kai iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė - po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas išdundėjo į Rytus su savo amunicija ir ideologija.
Laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos.
Paskutinę rugpjūčio dieną 1993 metais, likus penkiolikai minučių iki rugsėjo 1-osios, iš Lietuvos išvyko paskutinis Rusijos karinio traukinio sąstatas su desantinio pulko kariais. Taip buvo įgyvendintas 1992 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos krašto apsaugos ir Rusijos gynybos ministrų parašais patvirtintas grafikas.
Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurią paliko svetima kariuomenė. Tai buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų pergalė. Rusijos kariuomenės išvedimas buvo ir vienas didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų.
Tiesa, iki 1993-iųjų rudens pabaigos Lietuvoje dar buvo likę apie pusantro šimto Rusijos kariškių, kurių statusas buvo įteisintas atskiru susitarimu. Jie turėjo pasirūpinti, kad Rusijos kariuomenės sprogmenys ir šaudmenys būtų be nesklandumų išvežti iš Lietuvoje buvusių sandėlių.
Derybos dėl Rusijos kariuomenės padalinių išvedimo prasidėjo 1990 metų vasarą, tačiau pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos derybų delegacijų sutikimas įvyko tik po pusantrų metų - 1992 metų sausio 29 dieną. Po savaitės tuometinis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas pasirašė pirmąjį Rusijos karinio objekto priėmimo-perdavimo aktą dėl statinių Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje.
Derybas su Rusijos atstovais vedė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus vadovaujama delegacija.
1992 metų rugsėjį tuometinis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkstančius Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.
Iš visų SSRS respublikų Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs kraštas. Todėl šioje vietoje kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias būtų galima greitai permesti į reikalingą vietą regione.
Lietuvoje buvo dislokuotos 3 desanto divizijos, desantininkų rengimo mokykla, jų transportavimo aviacija, kuriai buvo įrengti aerodromai Kėdainiuose, Panevėžyje, Karmėlavoje. Iš čia buvo permesti pirmieji kariniai padaliniai į sovietizavimui pasipriešinusius Budapeštą ir Prahą.
Lietuvos teritorijoje taip pat buvo įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarų tinklas. Linksmakalnyje prie Kauno veikė karinės radijo žvalgybos centras.
Prezidentas Algirdas Brazauskas yra sakęs, jog gerai prisimena tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta nė nestabdyti.
ELTA
-
2012-02-06 14:06
KT: pensijos dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams turėjo būti mažinamos vienodai (papildyta) -
2012-02-06 13:15
Laisvės ir demokratijos ekspertas J.Gedminas: laisvė visada apsimoka -
2012-02-01 11:29
Prezidentė atleido generalinio prokuroro pavaduotoją A.Neverą -
2012-02-01 08:21
Vasario 16-ąją švęsime tik vieną dieną -
2012-01-30 15:51
S.Stoma sekspertei M.Bartašiūnaitei siūlo padėjėjos darbą -
2012-01-19 10:30
Operos solistas V.Juozapaitis dalyvaus Seimo rinkimuose -
2012-01-17 17:33
Antstolių rūmai: per mėnesį antstoliai išieško 3,8 mln. litų skolų -
2012-01-15 15:04
Už dvigubą pilietybę -
2012-01-13 18:10
Buvęs „Nerijos“ dainininkas L.Čeprackas bendradarbiavo su KGB (1)
Vyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Plačiau
„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
Plačiau
Naujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
Plačiau
Dėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
Plačiau
Didžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau
Mažėjanti gavyba didžiuliame Aliaskos telkinyje tapo simboliu to, kas buvo laikoma lėtu ir nenumaldomu JAV naftos sektoriaus nuosmukiu. Tačiau naujos technologijos šį nuosmukį pavertė augimu. Augimo vedliu tapo Bakeno skalūnas, kuriame liepos mėnesį per dieną būdavo išgaunama 424 tūkst. barelių naftos. Tuo tarpu tradicinės naftos telkiniuose Aliaskoje – 453 tūkst. barelių.
Plačiau