Apklausų duomenimis, 46 proc. rusų išvis nežino, kad kažkada istorijoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas.
Rusų dalis, teigiamai vertinančių 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriuo Rusija ir Vokietija susitarė viena kitos nepulti, sumažėjo 7 proc., t. y. nuo 40 proc. iki 33 proc. Tai išsiaiškino Jurijaus Levados centro sociologai, praneša „Interfax“.
Apklausų, atliktų rugpjūčio 22-23 dienomis, duomenimis, 46 proc. rusų nežinojo, kad Molotovo-Ribbentropo paktas istorijoje egzistavo.
Žmonių, nežinančių, kad toks susitarimas buvo, skaičius 2005 metais buvo mažesnis – 37 proc.
Apklausų metu paaiškėjo, kad šį dokumentą smerkia tik 5 proc. apklaustųjų.
Sociologai taip pat pastebėjo, kad mažėja rusų, manančių, kad Molotovo-Ribbentropo pakto papildomi protokolai, kurie buvo pasirašyti slapta ir kuriais Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasidalijo teritorijas, išvis egzistavo.
2005 metais manančių, kad papildomi protokolai egzistavo, buvo 43 procentai, šiandien jų egzistavimu tiki 36 proc.
10 proc. respondentų teigė, kad papildomi protokolai yra suklastoti. 41 proc. apklaustųjų rusų prisipažino išvis negirdėję apie papildomus protokolus.
Apklausų duomenys parodė ir tai, kad 56 proc. rusų nežinojo, kad 1939 metų rugsėjo mėn. Sovietų Sąjungos kariniai daliniai kartu su Vokietijos kariniais daliniais įžengė į Lenkiją.
Iš apklausų duomenų galima daryti išvadą, kad Rusijoje nėra vienos nuomonės, kiek Rusijos santykius su Lenkija ir Baltijos šalimis komplikuoja skirtingi požiūriai į 1939-1940 metų įvykius.
31 proc. apklaustųjų mano, kad sunkumų 1939-1940 metų įvykiai Rusijos santykiuose su šiomis šalimis nesukelia. Tačiau 29 proc. respondentų mano, kad skirtingi požiūriai į istoriją turi daug įtakos šalių santykiams. 40 proc. į šį klausimą atsakyti negalėjo.
lrt.lt
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauMažėjanti gavyba didžiuliame Aliaskos telkinyje tapo simboliu to, kas buvo laikoma lėtu ir nenumaldomu JAV naftos sektoriaus nuosmukiu. Tačiau naujos technologijos šį nuosmukį pavertė augimu. Augimo vedliu tapo Bakeno skalūnas, kuriame liepos mėnesį per dieną būdavo išgaunama 424 tūkst. barelių naftos. Tuo tarpu tradicinės naftos telkiniuose Aliaskoje – 453 tūkst. barelių.
Plačiau