Ketvirtadienį, Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Azerbaidžano sostinėje Baku metu, Rusijos dujų milžinė "Gazprom" su Azerbaidžano valstybine naftos ir dujų kompanija pasirašys sutartį, pagal kurią Azerbaidžanas 2011-2012 metais padidins Rusijai tiekiamų dujų kiekį.
"Gazprom" generalinis direktorius Alexei Milleris birželio viduryje informavo, kad kompanija yra nusiteikusi iš Azerbaidžano pirkti tiek dujų, kiek tik jis gali pasiūlyti.
"Rusijos prezidento vizito Baku dalis yra pasirašyti papildomą susitarimą dėl Rusijai 2011-2012 metais tiekiamų dujų kiekio padidinimo", - informavo prezidento patarėjas Sergejus Prichodka.
Azerbaidžanas dujas tiekti pradėjo sausio 1 d. po to, kai Azerbaidžano kompanija GNKAR su "Gazprom" 2009 metų lapkritį pasirašė sutartį, kasmet iki 2015 metų tiekti 500 mln. kubinių metrų dujų. Sutartyje numatyta, kad ateityje ji gali būti pratęsta.
Vėliau kompanijos susitarė padvigubinti Rusijai tiekiamų dujų kiekį iki 1 mlrd. kubinių metrų. Dabar kompanijos ir vėl padvigubins iš Azerbaidžano Rusijai iki 2011 metų tiekiamų dujų kiekį iki 2 mlrd. kubinių metrų.
Dujos iš Azerbaidžano Rusiją pasiekia dujotiekiu, einančiu Kaspijos jūros pakrante, iš Baku per Novo miestą į Filją Šiaurės Kaukaze.
Nauja sutartis numatys sausumos sienų ribas, prasidedančias teritorijoje, kur ribojasi Rusija, Azerbaidžanas ir Gruzija, o toliau einančias į Rytus Kaspijos jūros link.
Dar neaišku, ar prezidentai kalbės apie naftos ir dujų turtingos Kaspijos jūros statusą, dėl kurios jau nuo Sovietų Sąjungos griuvimo 1991 metais tęsiasi nesutarimai tarp Azerbaidžano, Irano, Kazachijos, Rusijos ir Turkmėnijos.
Agentūros "RIA Novosti" šaltinis Kremliuje pranešė, kad abiejų šalių prezidentai taip pat aptars karinį bendradarbiavimą, tačiau nieko daugiau šiuo klausimu negalėjo pasakyti. Be to, visai neseniai buvo paskelbta, kad Azerbaidžanas iš Rusijos pirks sraigtasparnių "Ka-32", naudojamų gabenant krovinius ir gesinant gaisrus.
Ilgai trunkantis konfliktas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl Kalnų Karabacho taip pat bus aptartas susitikime, sakė šaltinis iš Kremliaus.
RIA Novosti-ELTA
Vyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau