Romų visuomenės centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu skirti lėšų Kirtimų romų bendruomenei kietajam kurui pirkti. Vidutiniškai vienai šeimai tektų 200 Lt dydžio parama. Iš viso būtų skirta 21,6 tūkst. Lt, už kuriuos būtų nupirkta 44 t pjuvenų briketų.
Vilniaus miesto socialinės paramos centras turi galimybę paramą romams kietajam kurui įsigyti skirti iš centrui vienkartinei materialinei paramai skirtų asignavimų. Paramos skyrimą siūloma organizuoti pervedant lėšas į Romų visuomenės centro sąskaitą bei įpareigojant šią įstaigą sudaryti komisiją, kuri nustatytų kuro poreikius, nupirktų, paskirstytų, išdalytų ir kontroliuotų kietojo kuro panaudojimą romų šeimose. Paramą siūloma skirti 95-ioms Kirtimų taboro romų šeimoms ir 13 romų šeimų Šnipiškių seniūnijoje – vidutiniškai vienai šeimai skiriant 200 Lt dydžio paramą. Iš viso būtų skirta 21,6 tūkst. Lt, už kuriuos būtų nupirkta 44 t pjuvenų briketų.
Socialinių reikalų departamento iniciatyva atsirado ir kita alternatyvi galimybė romus aprūpinti kuru – leisti jiems naudoti medieną, gautą tvarkant Vilniaus miesto teritorijas. Medžių genėjimu, pjovimu, teritorijų sanitariniu valymu užsiimanti bendrovė „Stebulė“ gali Romų visuomenės centrui kiekvieną savaitę atvežti apie 10 kub. m neskaldytų malkų. Tokiu atveju Romų visuomenės centras turėtų nustatyti Kirtimuose gyvenančių romų kuro poreikius, organizuoti malkų skaldymą, kurą paskirstyti, išdalyti ir patiems kontroliuoti jo panaudojimą.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybė šiam tikslui skyrė 20 tūkst. Lt dydžio paramą. Savivaldybės skirtos lėšos buvo pervestos į Romų visuomenės centro sąskaitą. Romų centras nupirko, paskirstė bei išdalijo kietąjį kurą – pjuvenų briketus – 95-ioms Kirtimų taboro romų šeimoms. Parama malkomis taip pat buvo skirta Šnipiškių seniūnijoje gyvenančioms 6-ioms romų šeimoms.
Vilniaus miesto socialinės paramos centras skiria romams paramą kietajam kurui įsigyti, nes dauguma Kirtimų gyvenvietės romų gyvena nelegaliuose būstuose ir negali nustatyta tvarka pasinaudoti gyventojams skiriamomis būsto šildymo kompensacijomis.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauSkalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
Plačiau