Kitos aktualijos

Vilniaus regiono gyventojai moka „vietinę lenkų kalbą“ — tai lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbų mišinys. Viename sakinyje galima išgirsti iškraipytų visų šių kalbų žodžių. Ši kalba ir įvardijama nelietuvišku žodžiu — „tuteišių“.

Akibrokštas, bet tokią kalbą mokantis asmuo turės pranašumą prieš puikiai valstybinę lietuvių kalbą mokantį žmogų, siekdamas patekti į Vilniaus rajono savivaldybę. Karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti.

Savivaldybė išplatinusi du skelbimus apie laisvas darbo vietas. Tarp būtinų reikalavimų nurodoma, kad asmuo, norintis laimėti konkursą užimti Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto postą, turi mokėti „vietinę (lenkų) kalbą“, o Bendrojo skyriaus Personalo poskyrio vyriausiasis specialistas — „vietinę lenkų kalbą“ (be skliaustelių).

Tarp specialiųjų reikalavimų nurodoma, jog kandidatas turi mokėti vieną iš užsienio kalbų — anglų, vokiečių arba prancūzų.

Skelbimai publikuojami Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapyje.

Neturėjo galimybės išmokti?

Kas ta „vietinė lenkų kalba“? — ATN.lt teiravosi Vilniaus rajono merės Marijos Rekst.

Tai mūsų vietos gyventojų kalba. Kai jie ateina pas specialistus ir su jais nesusikalba, tai nieko iš to gero. Mūsų savivaldybėje gyvena daugiau negu 60 proc. lenkų, kurie nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Ne visi nemoka. Bet, tarkime, mano amžiaus — nemoka. Nes neturėjo galimybės išmokti. Jaunimas gali gerai bendrauti, bet 40—50 metų amžiaus žmonės nesupranta kalbos. Ir mes privalome įdarbinti tuos žmones, kurie gali susišnekėti su gyventojais.

Sakote „privalote“. Tokia prievolė įstatymų reglamentuota?

Tiesiog gyvenimas to reikalauja. Kitaip žmonės pas mus turėtų ateiti su vertėju. Gauname daug skundų, kad negali susikalbėti.

Bet Lietuva nepriklausoma jau devyniolikti metai. Negi žmonės per tą laiką nepramoko kalbėti lietuviškai?

Jaunimas moka, tai problemų neliks. Yra daug nedirbančių žmonių arba šeimų, kur nei vyras, nei motina nemoka lietuviškai. Ką jiems daryti? Nuolat vaikščioti su vertėju? Gyvenimas yra toks.

Nesulaukėte priekaištų, kad į darbą valstybinėje įstaigoje kviečiate dirbti asmenis nurodydami, kad jie privalo mokėti nevalstybinę kalbą?

Ne, nesulaukėme. Ir Taryba, ir Vyriausybės atstovas tai supranta, kai paaiškini. Tiesiog mūsų toks rajonas. Kol yra pagyvenusių žmonių, nemokančių valstybinės kalbos, mes privalome sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų pas mus ateiti ir bendrauti. Mūsų specialistai jiems padeda ir prašymus parašyti. Kaip mums kitaip dirbti, jeigu specialistai nemokės tos kalbos?

Gyventojų prašymai ir visa kita dokumentacija jau pildomi lietuvių kalba?

Taip.

Įstatymų nepažeidė

Vilniaus rajono merė teigė, kad įstatymai nepažeisti. Juolab kad, M.Rekst teigimu, niekur tiesiogiai ir nenurodyta, kad tokio reikalavimo — mokėti lenkų kalbą — negalima įtraukti į konkursą valstybinėms pareigoms užimti.

Anot merės, tai laikina — užaugs jaunimas, mokantis lietuvių kalbą, ir problemos neliks.

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė ryšių su visuomene klausimais Živilė Navickaitė ATN.lt patikino, kad įstatymai nepažeisti.

Anot jos, „2008 metų balandžio 24 dieną Vyriausybės patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba, pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose gali būti nustatytas reikalavimas mokėti vietinę kalbą.“