Kauno Kraujo donorystės centras ( KDC) grasina laikinai nutraukti veiklą, jei iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nesulauks 2 mln. litų.
KDC tvirtina, esą ministerija šiuos pinigus jiems yra įsiskolinusi, rašo dienraštis „Kauno diena“.
SAM kaltinama negrąžinusi milijono litų už į užsienį perdirbti išvežtą kraujo plazmą, iš kurios gaminami ir Lietuvos ligoninėms tiekiami preparatai. Dar milijono litų skola esą susidarė šiemet, kai Kraujo donorystės centras kiekvieną mėnesį viršydavo iš anksto numatytų atlikti darbų planą.
„Ligoninės reikalauja kraujo. Yra sveikatos ministro įsakymas, kuriuo reikalaujama tenkinti ligoninių poreikius. Pagal sutartį esame įsipareigoję teikti paslaugas už 950 tūkst. litų per mėnesį. Daugiau lėšų mums nesumokama, nors darbų suma kiekvieną mėnesį viršydavo nuo 100 iki 300 tūkstančių litų“, — dienraštis cituoja KDC vadovą Artūrą Joną Venslauską.
SAM atstovai neigia, kad ministerija įsiskolino Kraujo donorystės centrui, esą pats centras nesilaiko sutarties sąlygų.
„Pagal sutartį Kraujo donorystės centrui yra pervedami pinigai, šiemet yra sumokėta 6,3 mln. litų. Daugiau nei du milijonus litus dar sumokėsime už paskutinį metų ketvirtį. Visi įsipareigojimai yra vykdomi. Mes nerandame pagrįstumo Kraujo donorystės centro kalboms apie skolas. Įtariame, kad, skatindami savo veiklą, jie paima daugiau kraujo, nei buvo nustatyta sutartyje. Taip pažeidžiama sutartis“, — tvirtina ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė.
Ji įtaria, kad skandalo ištakų reikia ieškoti, kai Kraujo donorystės centras atidarė punktą Klaipėdoje, kuris esą centrui kainavo per daug.
„KDC punktas pradėjo veikti Klaipėdos apskrityje ir tai jiems sukėlė papildomų išlaidų. Tai mano prielaidos. Pagal susitarimą didesnė dalis apskričių buvo paskirtos Nacionaliniam kraujo centrui“, — sakė R.Vaitkienė.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauSkalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau