Užsienyje

Vadovaujamos JAV kariškių, šnipo veiklos tyrimą atlieka kelios grupės Europos Sąjungos ir NATO pareigūnų. Teigiama, kad šis šnipų skandalas bus garsiausias nuo šaltojo karo pabaigos. H.Simmą jau lygina su buvusiu JAV žvalgybos valdybos CŽV kontražvalgybos skyriaus vadovu Aldrichu Amesu.

Šis buvo aukščiausio rango JAV pareigūnas, užverbuotas Rusijos. A.Amesui buvo prienami visi slapti dokumentai, Maskvai jis šnipinėjo nuo 1985 iki 1994 metų. Nes sučiupus ir nuteisus iki gyvos galvos šnipą, amerikiečiams taip ir nepavyko iki galo išsiaiškinti, kokius slaptus dokumentus jis nutekino už Atlanto.

Maskva neteko vertingo agento

Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ rašo, kad kuo toliau vyksta H.Simmo bylos tyrimas, tuo akivaizdesnė tampa jo išdavystė. Žurnalistų kalbinti Vokietijos aukšto rango valdininkai teigė, kad šnipas tokiose aukštose NATO pareigose yra tolygų katastrofai.

Tai rimtas smūgis Šiaurės aljanso organizacijai. Nors Maskva neteko itin vertingo šnipo, ji laimėjo taktinį mūšį pagal principą „skaldyk ir valdyk“. Karinio bloko šalių tarpusavyje pasklido nepasitikėjimas, senosios bloko narės pradėjo įtarinėti Rytų ir Centrinės Europos šalis.

Visai kitokios nuomonės yra britų savaitraštis „The Economist“ — sėkminga šnipo suėmimo operacija tik įrodė, kad Estijos kontržvalgyba dirba puikiai.

Šnipą sužlugdė godumas

Iš pirmo žvilgsnio H.Simmo byla — tipiškas Šaltojo karo laikų atvejis. Viskas vyko taip pat, kaip galima įsivaizduoti mačius filmus.

Radijo ryšiu H.Simmas susisiekdavo su savo ryšininku ir sutardavo dėl susitikimo. Ryšininkas, Rusijos užsienio žvalgybos agentas, slėpėsi po Ispanijos verslininko skraiste.

Įkliuvo H.Simmas dėl „klasikinių“ klaidų. Pirmoji — jo paties godumas. Gavęs pinigų už parduodą slaptą informaciją, jis tuoj pat puolė juos leisti — prisipirko nekilnojamo turto (namą netoli Baltijos jūros, vilą prie Talino).

Antroji klaida — šnipą užverbavusio kuratoriaus įžūlumas. Jis bandė dar užverbuoti šnipų. Bet ne visi lengvai pasiduoda — gundytas šnipinėti estas apie tai pranešė saugumiečiams. Kontražvalgybininkai pradėjo sekti „ispanų verslininką“, per kurį atsekė ir H.Simmo pėdsakus.

„The Economist“ rašo, kad šis „ispanų verslininkas iš Italijos“ yra per Lotynų Amerikos šalis padirbus dokumentus į Europą atsiųstas rusų šnipas.

Veikiausiai kaip ir daugelyje klasikinių istorijų apie šnipus, H.Simmas veikė kartu su savo žmona Heete. Ši, anksčiau dirbusi Estijos policijoje teisininke, taip pat buvo sulaikyta. Bet vėliau paleista pasižadėjus niekur neišvykti.

Manoma, kad kaltinimai H.Simmui bus pareikšti 2009 metų pradžioje, kai bus įvertinta jo veiklos padaryta žala. Jei teismas įrodys kaltę, buvusiam valdininkui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki 15 metų.

Šnipas saugojo valstybės paslaptis

Estijos krašto apsaugos ministerijos padalinys, kuriam 2000-2006 metais vadovavo H.Simmas – pats slapčiausias ministerijoje. Šis padalinys atsakingas už valstybės paslaptis, jo žinioje — visi dokumentai su grifu „slaptai“. Šis skyrius taip pat atsakingas už ministerijos saugumą ir kuruoja Generalinio štabo kontražvalgybinę veiklą.

Iki šiol neaišku, ar H.Simmas — vienintelis rusų užverbuotas aukštas pareigūnas. Jis daug metų dalino leidimus susipažinti su slapta informacija, tad neatmetama, jog tokius leidimus galėjo duoti ir kitiems rusų šnipams.

Spaudoje buvo skelbta, kad H.Simmas dar nuo 1980 metų dirbo KGB. Spėjama, kad rusų saugumiečiai jį užverbavo dirbusį tuometinėje sovietinės Estijos vidaus reikalų ministerijoje. Spėjama, kad vyras įkliuvo spekuliuodamas deficitinėmis prekėmis (sovietmečiu tai populiarus „verslas“) ir jam pasiūlyta alternatyva: arba jis taps šnipu, arba sės į kalėjimą.

Sovietmečiu H.Simmas VRM dirbo kriminaliniu inspektoriumi, vyresniuoju inspektoriumi. Vėliau, jau Estijai tapus nepriklausoma, užėmė įvairius postus Policijos departamente, kol pasiekė jo vadovo kėdę.

Žinoma, kad H.Simmas jau davė parodymus ir tyrėjams atskleidė, kada, kaip ir kur perdavė slaptus Estijos, ES, Nato dokumentus Rusijos užsienio žvalgybai. Jis bandė pasiaiškinti, kad bendradarbiavo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, nes buvo šantažuojamas — grasinta atskleisti jo praeities sąsajas su KGB.

Rusai pagavo estų šnipą

Šių metų rugpjūčio mėnesį Rusija pranešė sučiupusi Estijos šnipą. Rusijos saugumo tarnyba FST oficialiai pranešė: „Rugpjūčio 20 dieną Rusijos teritoriją per Ivanogrodo pasienio kontrolės postą paliko 1962 metais gimęs Estijos pilietis Allanas Saaras. Jis savanoriškai išvyko iš šalies pasiūlius FST“.

Rusijos saugumiečiai tvirtino, kad būdamas šioje šalyje estas bandė rinkti slaptą karinę informaciją.

„Jį domino netoli Estijos sienos dislokuotų karinių dalinių informacija“, — teigė FST. Oficialiai šnipinėjimu A.Saaras taip ir nebuvo apkaltintas. Jam tik mesti įtarimai „vykdant veiklą, kurios požymiai — šnipinėjimas užsienio valstybei“.